Vadovas – Adrian Sîrbu (Rumunija)
Balsai:
Dragoș-Gabriel Chelariu
Emanuel-Marcel Marin
Ștefan Mihalcea
Sebastian Socol
Constantin-Nichifor Hrestic
Adrian Florea
Ioan Dulgheriu
Andrei Crețu
Andrei-Vlăduț Costin
Ionuț Copăcel
Valentin-Florin Atodiresei
„Byzantion” yra akademinis bizantinės muzikos choras, įsikūręs Iași, Rumunijoje. Jo veiklą palaimino Moldovos ir Bukovinos metropolitas Jo Eminencija Teofanas Savva (Rumunijos patriarchatas), choras yra globojamas George Enescu menų universiteto Iași. Chorui atstovauja Byzantion kultūrinė asociacija.
Nuo 1997 m. choras surengė daugybę koncertų Moldovoje, Rumunijoje, Graikijoje, Danijoje, Belgijoje, Nyderlanduose, Liuksemburge, Prancūzijoje, Italijoje, Ispanijoje, Vokietijoje, JK, Lenkijoje, Slovėnijoje, Rusijoje, Čekijos respublikoje, Estijoje, Bulgarijoje ir Atono kalne. Jis dalyvavo svarbiuose sakralinės muzikos festivaliuose: Musica Divina (Varšuvoje), Discanto Festival (Trente), Rencontres Musicales de Vézelay, Rencontres Médiévales de Thoronet, La spiritualité de Torino, Les chansons de nos racines (Jaroslave), Atlantis du Nord (Olštine), Les amis de Santorini, Willibrord 658–2008 (Przemyslyje, Pontignyje ir Płocke), Summer School Orthodox Music Festival (Sankt Peterburge), Brixner Initiative Musik und Kirche „Drama und Liturgie“ (Bressanone), Archaion Kallos (Prahoje), Song of Our Roots (Jaroslave), Euroasia Festival (Jekaterinburge) ir daugelyje kitų.
Be to, choro nariai kasmet dalyvauja įvairiose rumunų ir graikų vienuolynų globėjų šventėse Atono kalne bei tarptautiniuose simpoziumuose.
Nuo tada, kai chorui vadovauti Maestro Lykourgos Angelopoulos (†), Archon Protopsaltes iš Konstantinopolio arkivyskupijos ir Atėnų nacionalinės konservatorijos profesoriaus, choras „Byzantion” iki šiol įrašė 16 garso albumų. Choro misija – skleisti Rytų Bažnyčios Tėvų bizantinę muziką Vakarų pasaulyje ir perteikti šventosios monodijos grožį – tūkstantmetę tradiciją, pasižyminčią sudėtingumu, asketiškumu ir teatrališkumo bei pertekliaus nebuvimu. Tokiu būdu choro veikla siekia kuo pilniau atskleisti muzikinį vaizdinį to, ką rumunų istorikas Nicolae Iorga vadino „Bizantija po Bizantijos“.